Feršalag į dögum spönskuveikinnar Siggi į Brśn kominn ķ Hrśtafjörš ll hluti

Framh. ll hluti.

Siguršur fór yfir hįlsin sem skilur Svartįrdal og Blöndudal eftir aš fariš hafši veriš yfir allan bśnaš hans į Barkastöšum. Kemur hann aš Blöndu žvķ Mikla fljóti og hittir hann į vaš sem hann žekkir. Sagši hann aš žar hefši įin legiš ķ grjóti og sennilega įtt viš aš žaš vęri lķtiš ķ įnni žannig aš steinar stęšu upp śr trśi ég. Aldrei heyrt svon tekiš til orša.

GušlaugsstaširTilhlökkun var hjį Sigurši aš hitta afa sinn og ęttingja į Gušlaugstöšum. Fékk hann góšar veitingar. Hann vildi drķfa sig yfir Stóradalshįls sem skilur aš Blöndudal og Sléttįrdal, en var lattur žess.

Syrti nś heldur ķ lofti en Siguršur kveiš engu enda žekkti hann žarna leišina mjög vel og hann varša aš nota dagsbirtuna til aš komast yfir. Dugši hśn til aš komast vestur į mišjan hįls. Fór žį aš vaxa snjórinn og maldaši nišur mjög žétt snjókoma. Var įętlunin hjį honum aš gista aš Stóradal ķ Sléttįrdal. ( Aldrei heyrt svona tekiš til orša um žennan bę). Žegar Siguršur er kominn nišur ķ Sléttįrdal žar į flatlendi mżrar og flóa rekur hann augu ķ žśstir nokkara sem hann kannašist ekki viš og fór aš hald aš žetta vęru einhverjir klettar og hann oršin rammvilltur og kominn aftur austur aš Blöndu. Voru žetta žį snjóguir hestar mjög fenntir upp. Kannašist hann viš žį og gekk til eins žeirra og gęldi viš hann. Sneri hann žį frį hrossahópnum og hélt ķ žį įtt sem Stóradalsbęrin var aš hans mati. Uppgötvar žį aš hann nęr ekki įttum. Tekur hann žį til bragšs aš hoppa į bak klįrnum sem hann kjassaši, engin taumur. Hesturinn dreif sig örugglega į staš heim aš Stóradal. Dugši žaš Sigurši og sį hann braut upphlašna  og tśnhlišiš. Sį hann žį ljós ķ einum glugga. Žaš passaši ekki žvķ žarna var hesthśskofi. Ķ Stóradal įtti aš blasa viš sušri  gluggaröš į sjö stafgólfa bašstofu. Var hann nś komin heilu og höldnu aš Stóradal og gušaši į glugga. Var honum vel svaraš og leiddur ķ bašstofu. Žar frétti hann aš komiš var į samgöngubann ķ héraši vegna spönskuveikinnar, sem žį drap menn ķ hrönnum ķ Reykjavķk. Var hann mjög lattur aš hald įfram. Taldi hann aš engin gęti bannaš honum feršalagiš, žótt hann mętti bśast viš aš fara um sżkt svęši.

Hélt hann žvķ ferš sinni įfram um morguninn. Žar voru vegleysur eina, tómar mżrar og įr óbrśašar. Svķnadalsį rann milli opinna skara og fór Siguršur śr fötum en gat hvergi tillt sér žvķ allstašar var snjór. Fór hann žarna yfir og óš įna upp ķ mitti, en hélt fötum žurrum.

Nokkru vestar rakst hann į menn meš hrossahóp įttum žeir samleiš um stund, en ekkert vildu žeir meš hann hafa og héldu sig įvešra viš Sigurš og sem lengst frį honum. Birtist žar samgöngubanniš og sótthręšslan. Fannst Sigurši žaš gott aš Hśnveningar hlżddu valdbošinu žó žaš hafi heyrst aš žaš lęgi ekki beint fyrir žeirri kynslóš.

Siguršur hafši fariš frį sżslumörkum į Kišaskariš, sjónhendingu um lįga įs grunna dali, en nś blasti mikill žröskuldur viš, Svķnadalsfjall, rismikiš kletta fjall. Var žvķ ekkert ašnnaš aš gera en beygja til noršus og sķša taka Reykjabraut og fara hana nišur ķ Sveinsstašahrepp og mynni Vatnsdals. Um kvöldi rauk hann upp meš hrķš. Bankaši feršalangurinn upp į bę einum en var śthżst en sętti sig viš žaš. Leitaši upp nęsta bę og fékk žar aš vera.

Nęsti dagur var  meš hrķšarkólgu, en Siguršur hélt af staš. Hann stiklaši Skrišuvaš sem var eggjótt ķ botninum. Gekk hann sķšan vestur Vatnsdalshóla og svo strauiš aš Gljśfurį sem er į sżslumörkum Austur- og Vestur- Hśnavatnsżslna. Beygši sķšan sušur Vķšidal og kom aš Lękjarmótum og fékk žar hressingu. Hélt hann svo įfram. vešriš var vont og Siguršur farinn aš kenna lasleika og var slappur. Į nęsta bę fékk hann ekki gistingu en hélt įfram. Į nęsta bę fór į sömu leiš. Engin gisting. Svo fann hann bę eftir leišsögn. Žar var karl einn sem ekki įtti bęinn og gat ekki leyft gistingu. Karlinn rölti meš Sigurši aš nęsta bę žar sem hann fékk gistingu. Voru hśsakynni hin órķflegusu, en gestristni ęrinn og góšvilji. Um morguninn  var hrķšarlaust.

 Hélt nś Siguršur yfir ķ Mišfjörš og Hrśtafjaršarhįls, mjög blautur og erfitt fęri. Nįš hann aš Bįlkastöšum ķ śrhellisrigningu og fékk hann žar gistingu og góšan višurgerning. En blautt var ķ bęnum žvķ hann lak. Um morguninn var enn meira vatnsvešur og hélt Siguršur kyrru fyrir og las bękur.

Framh.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband